Brangus jaunime,

šiemet įvyks penktosios Lietuvos jaunimo dienos, kurių globėjas yra šv. Kazimieras, o tema – Jėzaus ištarti žodžiai paralyžiuotajam: „Kelkis ir eik!“ (Mt 9, 6). Šis jūsų susitikimas, kurį kviečiu išgyventi kaip malonės įvykį, taip pat yra pasirengimo etapas būsimoms Pasaulio jaunimo dienoms, kurios vyks Madride 2011 metų rugpjūtį.

Evangelija (plg. Mt 9, 2–8) pasakoja apie paralyžiuotąjį, kurį ant neštuvų atnešė pas Jėzų išgydyti. Jėzus, matydamas tikėjimą tų, kurie atnešė ligonį, išklauso jų prašymą ir pirmiausia atleidžia nuodėmes, o po to išgydo, šitaip duodamas ženklą tiems, kurie piktinasi Juo ir Jo galia atleisti nuodėmes. Šis paralyžiuotasis, apie kurį kalba Evangelija, yra žmogus, kuris negali pats vaikščioti, kuris visiškai priklauso nuo jį nešiojančiųjų. Jis nekalba, neprataria nė žodžio, netgi, regis, nėra pajėgus išsakyti prašymo. Jėzus priima šį žmogų ir visiškai pasirūpina juo: dovanoja tai, kas yra brangiausio – nuodėmių atleidimą. Tai savo ruožtu paruošia žmogų širdies išgydymui; ir, apreikšdamas savo galią atleisti nuodėmes, Jėzus išgydo ligonio negalią ir sugrąžina orumą bei savarankiškumą.

Ši Evangelijos ištrauka labai aiškiai parodo, kaip Jėzus pasirūpina kiekvienu iš mūsų. Kas iš tikrųjų gali teigti, kad neturi negalių? Kas gali pasigirti, kad jam nėra reikalingas gydantis Viešpaties žodis? Kiekvienas žmogus savo viduje yra nuodėmės sužeistas ir dėl to jam yra reikalingas išgydymas ir išganymas. Mes buvome pristatyti Kristui tarpininkaujant kitų žmonių tikėjimui. Dėka tikėjimo tų, kurie buvo pirma mūsų, Kristus nukreipė savo mylintį žvilgsnį į mus ir išlaisvino iš mūsų nuodėmės. Mesi patyrėme nutolimo nuo Viešpaties vargą, todėl galime suvokti Jo atleidimo didybę, – atleidimo, kuris sugrąžina mums malonę, trokšta išgydyti mūsų širdį ir suteikti naują galimybę kurti gyvenimą ant Viešpaties žodžio.

Brangus jaunime, krikščionybė – tai visų pirma Kristaus patyrimas! Jeigu iš tiesų susitinkame su Juo, mūsų gyvenimas iš esmės pasikeičia, nes suvokiame, kad mums reikalinga Jo meilė; suprantame, kad Jis mus myli – net ir tuomet, kai atsukame Jam nugarą. Suvokimas, kaip Jis mus pamilo, kad net savo gyvybę paaukojo ant Kryžiaus, užtikrina, jog galime tikėtis Jo atleidimo. Tai yra uola, ant kurios reikėtų kurti visą mūsų gyvenimą, tvirtas atramos taškas, kuris leidžia ištverti bet kokius išbandymus: mūsų nuodėmių suvokimą, kančią, drąsos netekimą.

Evangelistas Matas pabrėžia, kad Jėzus pažįsta žmogaus širdį (plg. Mt 9, 4). Jis žino, kad esame trapūs ir nepajėgus patys pakilti iš savo menkumo, tačiau Jis žino ir tai, kad trokštame Jo meilės. Todėl Jis kartoja ir mums: „Kelkis ir eik!“ (Mt 9, 5), tavo nuodėmės tau atleistos. Atleidimas, kurį gauname iš Viešpaties per Susitaikinimo Sakramentą, yra krikščioniškosios patirties šerdis; jei iš tikrųjų jaučiame Jo atleidimo poreikį, jei esame pasiruošę susitaikyti su Juo, tai tikrai galime sakyti, kad susitikome su Viešpačiu.

Brangus jaunime, Viešpats jus myli ir laukia jūsų meilės atsako. Jis kviečia jus visiškai paaukoti savo gyvenimus ir kviečia visus – kiekvieną pagal nepakartojamą jo pašaukimą – būti Jo mokiniais. Jis kviečia visus su nuolankiu paklusnumu sekti ir liudyti Jį, nukryžiuotą ir prisikėlusį. Tobulėjimas, jei vadovaujamės tikėjimo logika, reiškia atsisakymą save iškelti į centrą ir pasirinkimą gyventi pagal Evangeliją, net jei kartais dėl to reikia eiti prieš srovę. Su džiaugsmu priimkite kvietimą mylėti Jį labiau už viską ir tarnauti Jam artimuosiuose!

Jūs, brangieji, išgyvenate jaunystę – amžių, kai turite didžių lūkesčių, maitinamų atradimu tų dovanų, kurias Dievas dosniai dalija. Tai yra laikas, kuomet klausiama apie autentišką gyvenimo prasmę. Šiuo gyvenimo tarpsniu atverkite širdis Dievui, nes Jis vienintelis gali suteikti gyvenimui prasmę. Tai Jis mus sukūrė, paskyrė būti visuomet su Juo; šioje žemiškoje piligrimystėje esame kviečiami mylėti Jį laisvai ir su džiaugsmu, o tai gimsta iš tikėjimo ir vilties. Priimkite meilės planą, kurį Dievas paruošė kiekvienam iš mūsų! Su pasitikėjimu prašykite Jį, kad apšviestų ir leistų suprasti, kokiam gyvenimui Jis jus kviečia.

Pasitikėkite Jo meile ir išdrįskite entuziastingai priimti tuos planus, kuriuos Jis yra jums paruošęs. Būkite pajėgūs atsakingai pasirinkti, ir tai leis panaudojant jūsų talentus patenkinti laimės troškimą. Žvelkite į šv. Kazimiero ir visų šventųjų pavyzdį; jie, Dievo vedami, priėmė Jo žodį, kūrė savo gyvenimą ant Jo meilės uolos. Mergelė Marija, Lietuvos Karalienė, jus tegloboja. Lieku su jumis maldos vienybėje ir nuoširdžiai jus laiminu.

Vatikanas

BENEDICTUS PP. XVI